LIETUVOS POVANDENINIO PLAUKIMO SPORTO ISTORIJA

Žmonės nuo senų senovės troško pažinti povandeninio pasaulio paslaptis. Tautos, gyvenusios prie vandenynų ir jūrų, garsėjo narais, kurie nardydami rinko moliuskus, perlus, koralus bei įvairius jūros augalus, gaudė žuvis. Pirmieji narai jokių prietaisų neturėjo. Nerdavo gana paprastai. Naras pasiimdavo prie valties pririštą akmenį ir šokdavo į vandenį, paleidęs akmenį, iškildavo aukštyn.
Kadangi jūros gelmės domino žmogų, buvo bandoma konstruoti povandeninius prietaisus, kurių padedamas žmogus galėjo ilgiau išbūti po vandeniu ir giliau pasinerti.
Dar IV a. pr. K.Aristotelis sukonstravo povandeninį įrenginį, į kurį narui paduodamas oras iš viršaus. XV amžiuje gyvenęs Leonardas da Vinčis paliko brėžinius, kuriuose yra kvėpavimo vamzdelių ir pelekų eskizų. Mokslininkas sukūrė povandeninį aparatą, kuriame be oro atsargos buvo balionas su cheminėmis medžiagomis iškvėptam orui valyti.
Apie XVI a. narai nusileisdavo po vandeniu su nardymo varpu. Jis buvo gaminamas iš ąžuolo lentų, suveržtų metaliniais lankais, vidurys ištepamas smala, kad neišleistų oro. Vėliau įrenginys buvo  patobulintas - buvo pritaisyta žarna, kuria buvo pumpuojamas oras iš viršaus.
XVIII a. pradžioje atsirado pirmieji naro skafandrai. Tai buvo metalinis šalmas, sandariai  sujungtas su vandeniui nepralaidžiu kombinezonu. Į skafandrą oras patekdavo pro  minkštą žarną, o iškvėptas išleidžiamas per šalme esantį vožtuvą. Šio pirmojo skafandro sukūrėjas buvo mechanikas  iš Kronštato Hauzenas. Nuolat tobulinamas skafandras išliko iki mūsų dienų. Tačiau skafandras  buvo  sunkus ir labai varžė naro judesius.
1943 m. prancūzų laivyno kapitonas Žanas Ivas Kusto su inžinieriumi Emiliu Ganjanu pagamino automatinį povandeninį kvėpavimo aparatą ir pavadino jį akvalangu. Jį sudaro vienas arba du oro pripildyti balionai, kvėpavimo automatas, dvi minkštos žarnos su kandikliu bei  tvirtinimo diržu.
Išradus akvalangą, prasidėjo povandeninio sporto era. Narai galėjo ilgai išbūti po vandeniu 100 m gylyje, laisvai jame judėti. Plaukimui po vandeniu pradėti naudoti pelekai, kurie greitį padidino apie 40 procentų.
Pelekų išradėjas taip pat buvo prancūzas Lui de Korlė. 1933 m. pelekai buvo užpatentuoti Prancūzijoje, o 1936 m. pasirodė parduotuvėse ir paplito po visą pasaulį.
Apie 1950-uosius metus povandeninis sportas labai išpopuliarėjo daugelyje šalių. 1959 m. nacionalinės povandeninio sporto mėgėjų federacijos ir klubai susijungė į Pasaulinę povandeninės veiklos konferenciją CMAS. Pirmasis jos prezidentas buvo Žakas Ivas Kusto. Šiuo metu CMAS  vienija apie 60–ies šalių federacijas.
Nuo 1967 m. kas dveji metai rengiami Europos čempionatai, nuo 1976 m. - pasaulio čempionatai, nuo 1989 m. Europos taurės varžybos, o nuo 2000 m. Pasaulio taurės varžybos, kuriose gausiai ir aktyviai dalyvauja ne tik Europos, bet ir Australijos, Afrikos, Amerikos bei Azijos žemynų komandos.
                      Lietuvoje povandeninis sportas pradėtas kultivuoti 1950 m. Vilniuje ir Kaune, varžybos vykdavo Trakų ežeruose. Prie povandeninio plaukimo ištakų buvo A.Chramčenko, J.Rimas, A.Rosenas, V.Juzumas, G.Savickis ir kt. 1959 metais įkurta Povandeninio sporto federacija. Kasmet pradėtos rengti povandeninio orientavimo ir povandeninio plaukimo pirmenybės. Nuo 1960 m. Lietuvos sportininkai pradėjo dalyvauti TSRS pirmenybėse, TSRS tautų spartakiadose, Europos čempionatuose.
1966 m. Lietuvos kūno kultūros instituto plaukimo katedroje pradėtas dėstyti fakultatyvinis  povandeninio sporto kursas. Vyr. dėstytojas V.Juzumas, grįžęs iš tobulinimosi kursų Aluštoje, sudomino instituto studentus nauja sporto šaka. Instituto baseine vyko povandeninio plaukimo  treniruotės, rengiamos parodomosios varžybos, povandeninio sporto įrangos parodos.
Tais pačiais metais buvo pasiekti ir pirmieji aukšti rezultatai. A.Chramčenko tapo TSRS  čempionato prizininke. Išugdytas gausus būrys sportininkų, iš kurių vėliau ne vienas pasirinko trenerio kelią: V.Grajauskaitė-Juodeikienė, A.Naujokaitis, V.Paludnevičius, A.Juodsnukis, R.Gižys, R.Ramanavičius, V.Kivel, A.Kivel, N.Gaidulytė, S.Kolokolenkovas, A.Mefiod, A.Cvetkovas, J.Bagdonovaitė–Pogumirskienė ir kt. 1970 m. TSRS jaunių čempionėmis tapo M.Kompanaitė ir N.Makucho. A.Tatarincevaitė-Ylienė, nuplaukusi su pelekais 100 m nuotolį, pasiekė pasaulio rekordą (0.53,2). 1971 m. TSRS prizininkais tapo A.Kapitokas, 1976 m. povandeninio orientavimo TSRS čempionate nugalėtoju tapo klaipėdietis E.Černych, greičio pratimuose - A. Šapovalov.
1977 m. atidaryta Specializuota povandeninio plaukimo vaikų ir jaunių sporto mokykla Vilniuje, po metų Klaipėdoje, Kaune, 1981 m. - Rietave ir Dauguose, o 1985 m. – Visagine. Šiose mokyklose dirbo: V.Šeputis, P.Virbickas, J.Mieženis, A.Bochanas, A.Naujokaitis, V.Krisikaitis, R.Osipavičiūtė, R.Timinskas, J.Pogumirskienė, S.Kolokolenkovas, V.Kivelis, A.Juodsnukis,  V.Poludnevičius, V.Juodeikienė, V.Petrauskaitė, J.Kiškytė, S.Armonavičienė, A.Cvetkovas, A. Mefiod, F.Vaitkutė, R.Ramanavičius, A.Naujokaitis, A.Malinauskienė, D.Sadauskienė, J.Bogužienė, E.Povinskienė, L.Urbanovič, V.Timofejeva, R.Lagunavičius, T.Mefiod, A.Šapovalov,
V.Morozovas, I.Mikita, V.Drevinskas ir kt. Mokyklose povandeniniu sportu, kuris iki šio laikotarpio susiskirstė į povandeninį orientavimo ir greičio pratimus, atliekamus tik baseinuose, užsiiminėjo virš 2000 moksleivių.
Tobulėjo inventorius, didėjo greitis. Kazachijos trenerė N.Turukalo įdiegė monoplaukmenis ir naują plaukimo stilių su jais, kuris atkartojo delfino judesius. Plaukikai, plaukiantys su paprastais  guminias plaukmenimis, tarsi sustojo vietoje, o monoplaukmenimis nuskriejo pirmyn. Lietuvos treneriai taip pat karštligiškai ėmė gaminti monoplaukmenis, kurie iki šiol gaminami tik rankiniu būdu individualiai  kiekvienam sportininkui. Pasikeitus plaukimo inventoriui ir technikai stabtelėjo ir pasiekimai. Lietuvoje negalima buvo gauti tada vadinamos strateginės medžiagos - stiklo tekstolito, iš kurio gaminama peleko plokštė. Nepaisant to, 1981 m. TSRS čempionate Lietuvos rinktinė  užima septintą vietą greičio  pratimų rungtyse,  orientavime - šeštą. A.Smirnovas iš Klaipėdos laimi antrą vietą TSRS spartakiadoje, prizininkais tampa: 1982 m. E.Sakutytė, 1983 m. – L. Portniagina iš  Vilniaus. Lietuvai atstovauja Sporto meistrai: A.Mefiod, E.Pozina, A.Bankauskaitė, A.Petračkovas (kuris net 92 kartus gerino Lietuvos rekordus), G.Laurišonis, A.Stanevičius, A.Ramonas, I.Ivaniuškina, J.Šakėnaitė ir kt. 1984 m. vyrų rinktinė, plaukusi 4 x 100 m estafetę, tapo TSRS  čempione. Tai vilnietis V.Stanevičius, kaunietis R. Sipavičius ir klaipėdiečiai V. Pšeničnikovas ir  A. Rasiukas. Pastarasis nerdamas 50 m per 16,7 sek. iškovojo sidabro medalį. Tais pačiais metais ši vyrų komanda suaugusiųjų čempionate laimėjo dar ir bronzos medalius plaukdami estafetes 4 x 100 m ir 4 x 200 m.
1984 m. už aukštus darbo rezultatus Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas suteiktas  klaipėdiečiui sporto mokyklos treneriui Antanui  Naujokaičiui, trenerio garbės vardas - Jelizavetai  Pogumirskienei  iš Vilniaus  bei  kaunieteiV irginijai  Juodeikienei.
1985 m. Kauno sporto mokyklos trenerių Ryčio Ramanavičiaus ir Valdemaro Poludnevičiaus auklėtiniai Ramūnas Sipavičius ir Darius Glemža buvo pakviesti į TSRS rinktinę dalyvauti Europos jaunių čempionate. Iš ten Darius parsivežė 4 aukso ir vieną sidabro, o Ramūnas – 3 aukso ir 1 sidabro medalį. Treneriams Valdemarui Poludnevičiui ir Ryčiui Ramanavičiui buvo suteikti Lietuvos nusipelniusių trenerių vardai.
Komandinėje įskaitoje 1984 m. ir 1985 m. TSRS čempionate ir spartakiadoje Lietuvos komanda greičio pratimuose laimėjo aukštas ketvirtas vietas.
Nemažai Lietuvos povandeniniam sportui yra nusipelnęs klaipėdietis, trenerių Aleksandro Cvetkovo ir Felicitos Vaitkutės auklėtinis Viktoras Drozdovas. Jis net 32 kartus gerino Lietuvos rekordus, laikomas ilgaamžiškiausiu Lietuvos povandenininku – septyniolika metų aktyviai sportavo ir buvo tik nugalėtojas ir prizininkas. 1986 metais sporto meistras V.Drozdovas laimi TSRS sporto mokyklų varžybose tris aukso medalius, tais pačiais metais TSRS jaunių čempionato  dviejų aukso ir vieno sidabro medalių laimėtojas. Po šių laimėjimų Viktoras įsitvirtina TSRS rinktinėje. Bet to negana, TSRS tautų spartakiadoje užima dvi pirmas ir vieną trečią vietas ir įrodo, kad Lietuvos pajūryje auga geri povandenininkai. TSRS rinktinės narys V. Drozdovas dalyvauja 1987 metų Europos čempionate, kur laimi du aukso ir vieną sidabro medalius bei pagerina  Europos rekordą.
1987 m. kita klaipėdietė Tatjana Šabanova, trenerės F.Vaitkutės auklėtinė, TSRS sporto mokyklų varžybose laimėjo II, III, IV, VI vietas  ir taip pat įtraukiama į TSRS rinktinę, o Klaipėdos povandeninio sporto mokykla tarp 32 tokių pat mokyklų užima ketvirtą vietą. TSRS jaunių čempionate bei Moksleivių spartakiadoje Lietuvos plaukimo su pelekais (taip CMAS pervadino povandeninio sporto greičio pratimus) rinktinės iškovoja ketvirtas vietas. Komanda: I.Drupp, K.Jankauskaitė, S.Budrytė, T.Šabanova, R.Maksimavičiūtė, V.Drozdovas, D.Bagdonas, D.Glemža, A.Sinkevič, L.Lengvenytė.
1988 m. per TSRS sporto mokyklų varžybas Tatjana Šabanova vėl laimi aukso ir du bronzos  medalius. Trenerei Felicitai Vaitkutei už nuopelnus Lietuvai suteiktas Lietuvos nusipelniusios  trenerės vardas.
Sėkmingi tie metai ir kitam trenerių F.Vaitkutės ir A.Cvetkovo auklėtiniui Dariui Bagdonui (pirmoji trenerė J.Kiškytė). Jis Sąjungos “Jaunojo akvanauto” finalinėse varžybose laimėjo dvi pirmąsias vietas ir įsitvirtino TSRS jaunių rinktinėje, su kuria dalyvavo Europos “Geros valios“ taurės varžybose ir į Lietuvą parvežė 3 aukso ir 2 sidabro medalius.
Iširus Tarybų Sąjungai, pakriko ir sportas. Tačiau 1992 m. trenerė Felicita Vaitkutė buvo pakviesta į Minską, į suvažiavimą, kuris įkūrė plaukimo su plaukmenimis Europos lygą, į kurios komitetą išrinkta ir minėta trenerė. Pradėtos vykdyti Europos taurės varžybos. Pirmosiose dalyvavo tik Klaipėdos sporto mokyklos komanda ir užėmė septintą vietą. V.Kurač laimėjo trečią vietą, E.Pyvina - antrą vietą.
1994 m. taurės varžybose pradėjo dalyvauti Visagino “Akvanauto” komanda, o dar po metų  ir Vilniaus sportininkai, nuo 2000 m. įsijungė ir kauniečiai. Europos taurės finalinių varžybų du aukso ir du bronzos medalius 2001 metais laimėjo visaginietis Vladimiras Morozovas. Lietuvos komandos bendrakomandinėje įskaitoje tarp 26 valstybių užėmė septintą vietą.
2001 metais vyko pirmosios Pasaulio taurės varžybos, kuriose dalyvavo Klaipėdos sporto mokyklos komanda ir užėmė 12-ą vietą. Geriausiai pasirodė Viktorija Kazarauskaitė, užėmusi šeštą vietą, ir Laimonas Burba - septintą.
2003 m. Europos taurės finalinėse varžybose iš Lietuvos atstovų geriausiai pasirodė Vilniaus vandens sporto mokyklos komanda, užėmusi trečią vietą. O.Špitaliova laimėjo 2 pirmas ir 2 antras vietas, Dima Špitaliovas - trečią vietą. Lietuvos vaikų jaunimo centro auklėtinė Eglė Jankeliūnaitė užėmė 3 pirmas vietas; Aivaras Šalkauskas - antrą vietą.
Šiuo metu Lietuvoje plaukimu su pelekais užsiiminėja apie 500 sportininkų: Klaipėdos „Gintaro“ sporto centre, Visagino „Akvanauto“ klube, Kauno sporto mokykloje, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, Vilniaus vandens sporto mokykloje. Juos ruošia treneriai: Ina Mikita, Jelizaveta Pogumirskienė, Valentina Timofejeva, Lada Urbanovič, Aleksandras Cvetkovas, Virginija Juodeikienė ir Felicita Vaitkutė.